Dabar yra daugiau vyresnių kaip 65-erių metų žmonių nei jaunesnių kaip 5-erių. Tokios tendencijos pasaulio istorijoje dar nebuvo. Tai dalis mūsų perėjimo prie didesnio vyresnių žmonių santykio, palyginti su jaunesniais, kurį sukėlė vienu metu pasireiškę veiksniai: mažesnis gimstamumas visame pasaulyje, medicinos ir technologijų pažanga bei esminis sanitarijos ir mitybos pagerėjimas.
Nors ilgesnė gyvenimo trukmė gali būti puikus dalykas, sveiko gyvenimo trukmė nebepasiveja ilgaamžiškumo. Nepaisant gerai žinomų sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto keliamų pavojų, augantis ilgaamžiškumas kelia naujų rizikų. Kai kurie dėl senėjimo atsirandantys sveikatos sutrikimai, tokie kaip senatvinis silpnumas, pasireiškia palaipsniui ir juos sunku pastebėti, todėl laikui bėgant jie iš lėto mažina žmonių mobilumą, nepriklausomybę, atima jų orumą ir gyvenimo džiaugsmą. Tokie sutrikimai nebūtinai turi būti neišvengiama senėjimo dalis, bet dėl amžiaus padidėja jų išsivystymo rizika.
Mitybos priežiūra naudojant pacientui pritaikytus būdus
Individualioje priežiūroje akcentuojama paciento perspektyva, tikslai ir bendrų sprendimų priėmimas, taip užtikrinant, kad pacientai turėtų pasirinkimo laisvę ir galėtų kontroliuoti, kaip jų priežiūra planuojama ir atliekama atsižvelgiant į tai, kas jiems svarbu1.
Mitybos reikšmė esant senatviniam silpnumui ir ligų sukeltam mitybos nepakankamumui
Ligų sukeltas mitybos nepakankamumas gali privesti prie raumenų masės netekimo, dėl to sumažėja organizmo jėgos ir ėjimo greitis. Tai „senatviniu silpnumu“ vadinama būklė. Ji savo ruožtu sumažina paciento mobilumą ir energijos lygį. Dėl sumažėjusios energijos atsiradusių fizinės veiklos suvaržymų užburtas ratas sukelia nepriklausomybės praradimą. Siekiant sumažinti tikimybę, kad senatvinį silpnumą turintys pacientai taps priklausomi nuo kitų žmonių, ir užtikrinti kiek įmanoma ilgiau trunkantį jų mobilumą, reikia papildomos medicininės priežiūros.
Jei pacientų būklė pradeda blogėti, netinkama mityba sukelia raumenų silpnumą, padidėjusį senatvinį silpnumą ir daug jėgų atimančių sužalojimų (pargriuvus ir pan.) bei neįgalumo tikimybę.
Senatvinis silpnumas yra smegenis ir kūną paveikianti būklė, dėl kurios senyvi pacientai gali iš karto arba ateityje tapti pažeidžiami. Kai lieka mažai jėgų, senatvinį silpnumą turintys pacientai dažnai nepajėgūs atsispirti net lengviausiai įveikiamoms ligoms, todėl, pvz., šlapimo takų infekcija kelia didesnę neįgalumo ar nuolatinės priežiūros poreikio tikimybę.
Senėjimo būklės, tokios kaip svorio netekimas, raumenų masės sumažėjimas („sarkopenija“) ir senatvinis silpnumas dažnai laikomos neišvengiama, su paciento maisto medžiagų suvartojimu nesusijusia senėjimo proceso dalimi. Tiesą sakant, senstant mityba tampa dar didesnę įtaką funkciniams gebėjimams darančiu veiksniu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad visapusiškoje medicinos strategijoje pasitelktos mitybos intervencijos naudojant gydomosios mitybos produktus veiksmingai padėjo pacientams sugrįžti į sveiko senėjimo kelią.