Vėžys ir svorio netekimas

Svorio netekimas ir vėžys yra glaudžiai susiję. Iš tikrųjų žmonėms, kuriems diagnozuotas vėžys, svorio netekimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių šalutinių poveikių (1). Nors svorio netenkama dažnu atveju, to ignoruoti nereikėtų, nes tai gali turėti įtakos gydymui ir atsigavimui (2).

Ar sergant vėžiu visada netenkama svorio?

Kovos su liga metu svorio gali netekti nuo 30% iki 80% pacientų, priklausomai nuo auglio vietos (1). Nerimą kelia tai, kad dėl nepakankamos mitybos įvyksta nuo 20% iki 40% visų su vėžiu susijusių mirčių (3).

Kodėl sergant vėžiu netenkama svorio?

Yra daug priežasčių, dėl kurių vėžiu sergantys pacientai netenka svorio. Prieš diagnozuojant ligą pasireiškęs nepaaiškinamas svorio netekimas gali būti ženklas, kad kažkas negerai, ypač plaučius, kasą, skrandį ar stemplę paveikiančių vėžio formų atveju (4). Taip nutinka todėl, kad organizmas gamina citokinais vadinamas medžiagas, padedančias kovoti su liga, bet kartu sukeliančias neigiamą poveikį – svorio netekimą, raumenų masės sumažėjimą bei apetito netekimą (5).

Žmogus prieš gydymą (pvz., chemoterapiją, spindulinį gydymą), o ypač jo metu gerti ar valgyti gali nenorėti dėl prarasto apetito ar burnos opų, burnos džiūvimo, vidurių užkietėjimo, pykinimo, vėmimo, skonio pokyčių arba skausmo. Gydymas taip pat gali neigiamai paveikti organizmo iš maisto gaunamų maisto medžiagų pasisavinimą ir panaudojimą (5), o tai turi dar didesnę įtaką svorio netekimui.

Nors svorio netekimas vėžiu sergantiems pacientams pasireiškia dažnai, suvartojant mažiau maisto organizmas gali negauti visos reikalingos energijos, baltymų ir maisto medžiagų, kai gydymui reikia daugiausia jėgų. Taigi to ignoruoti nederėtų.

Kas yra vėžinė kacheksija?

Svorio netekimas gali pasirodyti geras dalykas, ypač žmonėms, kuriems visada buvo sunku svorį suvaldyti, bet vėžio gydymo metu tam nėra tinkamas laikas. Taip yra todėl, kad vėžiu sergantiems pacientams netekus svorio, daugiausia prarandama ne riebalinio, o raumeninio audinio, kuris reikalingas kovoje su vėžiu (6). Toks raumeninio audinio (arba „liesosios kūno masės“) praradimas vadinamas kacheksija (6). Kacheksija gali sukelti psichinį ir fizinį nuovargį, tačiau taip pat (galbūt tai dar svarbiau) dėl šios priežasties pacientui gali sumažėti gydymo toleravimas, o tai gali neigiamai paveikti išgyvenimo tikimybę (1,6).

Kokį poveikį sėkmingam gydymui turi paciento kūno masės indeksas?

Paciento optimali chemoterapijos dozė, be kita ko, paremta jo svoriu ir ūgiu, dar žinomais kaip kūno masės indeksas (KMI). Bet kokie paciento svorio pokyčiai po to, kai liga diagnozuojama, turi tiesioginį neigiamą poveikį nes pacientas visos dozės gali nebetoleruoti; dar sudėtingiau yra tai, kad žymiai sumažėjus KMI gydymas gali užsitęsti (7-9). Išlaikydami tinkamą maisto medžiagų kiekio suvartojimą pacientai gali sumažinti riziką netekti daugiau raumenų masės ateityje, taip užtikrinant, kad organizmas galėtų toleruoti optimalią gydymo dozę.

Kokios maisto medžiagos svarbiausios vėžiu sergantiems pacientams?

Geros mitybos paslaptis – tinkama maisto medžiagų, kurių pacientui reikia, kad organizmas gerai funkcionuotų, pusiausvyra: tai padeda ištverti gydymą ir išlaikyti kuo didesnį aktyvumą. Vis dėlto sergant vėžiu tam tikros maisto medžiagos yra ypač svarbios:

  • Baltymai: svarbūs organizmo ląstelių kūrimui ir atkūrimui, pakankamas baltymų kiekis svarbus vėžiu sergantiems pacientams, norintiems išlaikyti ar atgauti liesąją kūno masę. Tarptautinėse gairėse vėžiu sergantiems pacientams rekomenduojama suvartoti beveik dvigubai daugiau baltymų, nei reikia sveikam žmogui (>1 g baltymų/kg kūno svorio, pageidautina 1,5 g/kg vietoj 0,75 g/kg, kurių paprastai reikia sveikiems žmonėms) (10);
  • Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys: jos turi priešuždegiminių savybių, todėl ši maisto medžiaga gali padėti stabilizuoti ir pagerinti apetitą, maisto suvartojimą, liesąją kūno masę ir kūno svorį (10);
  • Maistinės mikromedžiagos, tokios kaip vitaminai, mineralai ir mikroelementai: dėl sumažėjusio maisto suvartojimo ir agresyvaus kai kurių gydymo būdų poveikio vėžiu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia maistinių mikromedžiagų trūkumas (11,12);
  • Maistinės skaidulos: jos itin svarbios subalansuotai mitybai, todėl vėžiu sergantiems pacientams vartojant tinkamą skaidulinių medžiagų kiekį, gali pagerėti išmatų konsistencija, ypač jei jie skundžiasi spindulinio gydymo ar chemoterapijos šalutiniu poveikiu – viduriavimu (13).

Ką daryti, jei valgyti sunku arba krenta svoris?

Jei vėžiu sergančiam pacientui sunku valgyti arba gerti, krenta svoris ar kyla rūpesčių dėl mitybos, reikėtų pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros specialistu. Svarbu atminti, kad nereikia laukti, kol bus prašoma išsakyti kylančius rūpesčius. Pasikonsultuoti galima su onkologu ar pagalbą teikiančia sveikatos priežiūros komanda.

Gydomoji mityba svarbi siekiant išlaikyti organizmo jėgas

Jei po konsultacijos mitybos klausimais su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu pacientui vis tiek kyla sunkumų valgant ar geriant ir (arba) išlaikant svorį, gali būti patariama pradėti vartoti gydomosios mitybos papildus, kurie dar žinomi kaip peroraliniai maisto papildai (PMP). Gydomoji mityba (arba PMP) yra specialiai sukurti maisto produktai ir gėrimai, kurie dėl ligos nepakankamai besimaitinantiems žmonėms padeda patenkinti jų mitybos poreikius, suteikia papildomos energijos, reikiamų baltymų, vitaminų ir mineralų. Gydomoji mityba laikoma specialios medicininės paskirties maistu, ir jį derėtų vartoti tik prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad gydomoji mityba padeda sumažinti svorio netekimą, ypač jei pacientas dar tik pradėjo kovą su vėžiu. Tai svarbu norint tęsti vėžio gydymą, todėl gydomoji mityba siejama su geresniais gydymo rezultatais. (14)

Gydomosios mitybos produktai yra įvairių skonių ir pavidalo, tarp jų pieno kokteilių, sulčių, jogurto tipo, bei miltelių pavidalo ir desertai.

Nuorodos

  1. Ryan ir kt. „Proc Nutr Soc.“ 2016; 75(2):199-211.
  2. Bozetti 2008 ir 2001; Bosaeus 2001, Hebuterne ir kt., 2014 „JPEN J Parenter Enteral Nutr“; 38(2):196-204
  3. Andreyev HJ ir kt. „Eur J Cancer“, 1998; 34(4), p. 503-9.
  4. Hebuterne X. ir kt. „JPEN“, 2014; 38:196.
  5. Argilés JM ir kt. „Curr Opin Support Palliat Care“, 2009; 3: 263–68.
  6. Fearon K. ir kt. „Lancet Oncol“, 2011; 12(5):489-95.  
  7. Capuano G. ir kt. „Head Neck“, 2008; 30:503-8.

  8. Andreyev HJ ir kt. „Eur J Cancer“, 1998; 34:503-9.

  9. Rickard KA ir kt. „Cancer“ 1983; 52:587-98.

  10. Arends J. ir kt. „ESPEN guidelines on nutrition in cancer patients“, „Clin Nutr“, 2016; epub.

  11. Grober U. ir kt. „Nutrients“, 2016; 8(3):163.

  12. Ströhle A. ir kt. „Oncology Reports“, 2010; 24(4):815-28.

  13. Garcia-Peris P. ir kt. „Eur J Clin Nutr“, 2016; 70(2):170-174.

  14. Martin L., Senesse P. ir kt. „J Clin Oncol“, 2015 m. sausio 1 d.; 33(1):90-9.